Pereiti prie turinio

Jei atvyko į Vilnių kelias dienas paviešėti pas savo gimines, tikriausiai laiką jame norite praleisti kuo naudingiau, kad prisiminimų užtektų iki kito karto, kol jame apsilankysite. Nors pirmiausia tikriausiai pulsate siaubti prekybos centrų, ypač jei ten, kurs jūs gyvenate nėra tokio didelio parduotuvių pasirinkimo, tačiau nepamirškite, kad Vilniuje yra ne tik didelių prekybos centrų, bet ir nuostabių pastatų senamiestyje ir puikių parkų, skirtų šeimos pasivaikščiojimams ir iškyloms. Taip pat, negalvokite, kad pagrindinės Vilniaus pramogos apsiriboja kino teatrais, ledo arenomis ir vandens parku, o Vilniuje galima puikiai praleisti laiką ir renkantis pramogas atvirame ore, tokias kaip kelionės dviračiais ar baidarės Vilniuje.

Jei Vilniuje lankotės vasarą ar ankstyvą rudenį, plaukimas baidarėmis gali tapti puikiu būdu pažinti šį miestą ir pamatyti gražiausias jo vietas iš kiek kitokio rakurso. Jei anksčiau nesate plaukę baidare, jums labiausiai tiks baidarės Nerimi, nes ši upė yra plani, ne srauni, o kelyje nepasitaikys kliučių, todėl ja plaukdami galėsite atsipalaiduoti ir ramiai grožėtis Vilniaus vaizdais. Kelionė Neries upe prasidės antrajame Vakampių pleže, kuris yra netoli Saulėtekio rajono, pravažiavus Vilniaus universiteto fakultetus. Šis pležas yra puikiai įrengtas ir, jei norėsite, prieš kelionę galėsite jame pasideginti, išsimaudyti upėje, išsikepti mėsos. Kelionės metu praplauksite pro Antakalnio ir Žirmūnų rajonus, tačiau iš sovietinių laikų likusių blokinių pastatų tikrai nepamatysite, nes Neries krantai yra tankiai apaugę medžiais, todėl vietoje nykaus blokinių namų vaizdo jus sups nuostabi Vilniaus gamta. Praplaukus pro Žirmūnus su Olandų gatve jungiantį tiltą jus ne tik pasitiks Petro ir Povilo bažnyčia, bet ir viena gražiausių Vilniaus panoramų, nes tuo pačiu metu išvysite ir Gedimino pilį, ir Nacionalinį muziejų, ir Katedros varpinę, ir ant kalno esančių Geležinkeliečių rūmus. Vėliau praplauksite pro Lietuvos olimpinį komitetą, Elektros ir Nacionalinį muziejus, kol pasieksite prie Baltojo tilto esančią prieplauką, kurioje baigsis jūsų kelionė. Po jos pasistiprinti galėsite viename iš prie Baltojo tilto įsikūrusių restoranų ar surengti iškyla prie tilto esančioje pievoje, o jei sporto jums nepakaks, galėsite užsirezervuoti toje pačioje vietoje esančią profesionalią tinklinio aikštelę.

216

Kauno zoologijos sodasXX a. pradžioje prof. Tado Ivanausko sutelkta iniciatyvinė grupė ėmė rūpintis pirmojo Lietuvos zoologijos sodo kūrimu.1935 m. gegužės 3 d. pradėjo veikti Kauno zoologijos sodo akcinė bendrovė, kurios branduolį sudarė žymūs to meto kultūros ir visuomenės veikėjai. Zoologijos sodui parinktas Girstupio upelio slėnis Ąžuolyne – raižyta, gyvūnams laikyti ir eksponuoti tinkama 15 ha ploto teritorija. Per trejetą metų buvo pastatyti visi reikiami statiniai, įrengti voljerai. Kai kuriuos gyvūnus pavyko surinkti Lietuvoje, kitus dovanojo gretimų valstybių zoologijos sodai.

Kauno zoologijos sodas oficialiai atidarytas 1938 m. liepos 1 d. Atidarymo metu buvo tik 40 gyvūnų, daugiausia vietinių, tačiau jau po metų jų pagausėjo iki 150. Lankytojai tada galėjo pamatytikupranugarį, zebrų, asilų, Australijos dingų, beždžionių kapucinų,stumbrų, fazanų, papūgų.

Sunkiausiai zoologijos sodas vertėsi Antrojo pasaulinio karo metais, tuomet dalį gyvūnų teko parduoti, o kitų (vilkų ir šunų dingų) jauniklius likviduoti. Po karo buvo išlikę tik 42 gyvūnai: 25 žvėrys ir 17 paukščių (2 rudieji lokiai, vilkas, meškėnas, barsukas, palšasis grifas, didysis apuokas, kilnusis erelis ir kiti).

1951 m. sode įsteigtas rudųjų meškų voljeras. 1954 m. pradėtas statyti liūtų narvas. 1958 m. gruodžio 4 d. zoologijos sodui suteiktas Respublikinio zoologijos sodo vardas, jis perduotas Kultūros ministerijai. 1989 m. zoologijos sodas priimtas į Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociaciją, nuo tada atsivėrė platesnės galimybės dalyvauti retųjų rūšių veisimo programose ir keistis gyvūnais.

2011 m. išleistas zoologijos sodui skirtas pašto ženklas. [1]